Pradinis » Lituanica 2023 » BOEING 747 KAPITONAS

BOEING 747 KAPITONAS

Julius Sakas yra pirmasis ir vienintelis lietuvis, lainerio Boeing 747 kapitonas. Šį gigantišką lėktuvą mūsų tautietis pilotavo nuo pat pirmųjų jo eksploatacijos mėnesių 1970-aisiais. Nuo tol B747 arba Jumbo, kaip yra populiariai vadinamas, 37 metus buvo didžiausias pasaulyje keleivinis lėktuvas. Viena jo modifikacijų skraidina net 660 keleivių. Tik 2007-ųjų spalį trasose pasirodęs Airbus 380 savo dydžiu ir komerciniais parametrais pranoko ilgai tarp didžiųjų lainerių karaliavusį Jumbo. Julius Sakas šiuo lėktuvu erdvę raižė daugiau kaip trisdešimt metų! Tačiau ponas Julius yra išskirtinė asmenybė ne vien dėl įspūdingos skraidymų biografijos. Nedaug surastume tokių žmonių, kurie taip, kaip jis, degtų Dariaus ir Girėno idėja, būtų paaukoję jai tiek laiko, pastangų ir lėšų.

Julius Sakas gimė Vilniuje 1943-ųjų sausio 5-ąją. Tėvas vadovavo Vilniaus teatrui, mama buvo gailestingoji seselė. Frontui ritantis į Vakarus, šeima nutarė pasitraukti iš Lietuvos, tačiau išvažiavo tik mama su vaikais. Tėvas, ketinęs vėliau susirasti šeimą Vokietijoje, iš tikrųjų atsidūrė Sibiro lageryje. Nors Stalino mėsmalėje jis išgyveno, susitikti su šeima jam nebuvo lemta. Mama su vaikais iškentėjo viską, kas buvo skirta pabėgėlių daliai – kelias stovyklas, Berlyno, kuriame kurį laiką glaudėsi, bombardavimą. Po ketvirčio amžiaus jis, tada jaunas aviakompanijos North West Airlines pilotas, kartą pakeliui į Japoniją patyrė slogų išgyvenimą, išgirdęs lėktuvo kapitono prisiminimus apie tai, kaip jis bombardavo Berlyną. Pasakiau, kad man ne kartą buvo kilęs noras pamatyti žmogų, kuris norėjo mane nužudyti, ir papasakojau, kaip su mama bėgdavome į slėptuvę.

Po kelių metų jiems atsivėrė Amerika ir jie atsidūrė Niujorko valstijos mieste Ročesteryje, kur mamos brolis gavo darbą. Nedidelė lietuvių kolonija turėjo savo bažnyčią, lietuvišką mokyklą. Julius įstojo į skautus, dalyvavo tautinių šokių būrelyje, žodžiu, augo geroje aplinkoje. Jis buvo gal dvylikos, kai jam suspindo Dariaus ir Girėno žvaigždė. Praėjo dar dešimt metų, ir Julius įgijo piloto licenciją. Lakūno karjerą jis pradėjo Teksase, kaip pradedančiųjų pilotų Karinėms oro pajėgoms instruktorius, paskui pradėjo pilotuoti reaktyvinius lėktuvus, kurį laiką Pietų Afrikoje skraidino tenykštę fauną fotografavusį operatorių – mat šis turėjo bombonešį B-25 Mitchell. Teko Juliui padirbėti ir žemės ūkio aviacijoje – barstė trąšas bei pesticidus. Buvo dar visokių darbų, kol pagaliau tapo labai solidžios aviakompanijos North West Airlines pilotu. Jis buvo jau Boeing 707 kapitonas, kai 1970-aisiais aviakompanija įsigijo tikrą padangių milžiną Boeing 747, ir nuo tol ilgus metus jo likimas buvo susijęs su šiuo laineriu.

Su būsimąja žmona Julių susiejo irgi aviacija – mat Witly dirbo stiuardese. Iki tol jai su tėvu, JAV karinių oro pajėgų pulkininku, teko nemažai blaškytis po pasaulį. Baigęs karo tarnybą, jis dirbo Boeing firmoje Sietle, paskui – kosminėse programose. Uošvis užsitarnavo, kad jo vardas liktų ant plokštelės Mėnulyje, o Juliui jis padovanojo gabalėlį šio Žemės palydovo uolienos.

Pirmą kartą Lietuvoje Julius su žmona apsilankė 1997-aisiais, susipažino su lakūnais, Karo muziejuje apžiūrėjo Lituanicos liekanas. Grįždamas į Ameriką, svarstė, ką galėtų nuveikti Dariaus ir Girėno atminimui. Tada ir toptelėjo – juk Lituanica neužbaigė savo skrydžio!

Julius Sakas buvo pirmasis, kuris pasiryžo atkurti legendinę Lituanicą iš jos istorinio prototipo – Bellanca CH-300 Pacemaker.

Apimtas įkarščio, Julius pradėjo ieškoti analogiško lėktuvo ir, išnaršęs visą Ameriką, rado jį vos už poros šimtų kilometrų nuo namų. Galbūt tą lėktuvą buvo matę ir mūsų didvyriai, kai dairėsi orlaivio skridimui į Lietuvą – gamykliniai numeriai nuo Lituanicos skyrėsi vos keliais skaičiais. Ankstesni Bellancos savininkai daug ką joje modifikavo, po avarijos ji ilgai trūnijo išardyta ir išliko tik kai kurios jos dalys, bet atrodė, kad iš serijinio lėktuvo likučių atstatyti Lituanicą yra įmanoma.

Taip prasidėjo Juliaus Sako odisėja rekonstruojant Bellancos likučius į Lituanicą...

Dvylika metų Julius atkakliai dirbo. Darbas vyko lėtai. Kai turi pinigų, nėra laiko, o kai turi laiko, tada nėra pinigų, – guodėsi ilgametis Boeing 747 kapitonas. Pagal Juliaus Sako sumanymą 2013 metų liepos 17-tosis rytą Lituanica, atgimusi tarsi feniksas, turėjo pakilti iš Soldino (Myslibužo) apylinkių ir, apsukusi garbės ratą virš tragedijos vietos, pagarbiai užbaigti Dariaus ir Girėno žygį.

Likus iki legendinio skrydžio 80-ojo jubiliejaus dviem metams, visos medinės lėktuvo dalys buvo atstatytos, aerodinaminės plokštumos ir laikantieji elementai surinkti, ratai su stabdžiais ir padangomis, primenančiomis originalias, sumontuoti, degalų bakai pagaminti, variklis Wright 975M, kurį dar reikės iš pagrindų atnaujinti, surastas. Bet kiek daug dar liko padaryti... Kai kurie darbai, susiję su metalo pjovimu, suvirinimu bei sudedamųjų dalių surinkimu, viršijo profesionalaus piloto žinias. Turėjau surasti žmones, kurie galėtų atlikti šias užduotis, – sakė Julius patikėdamas likusius darbus užbaigti Port Townsend aviacijos muziejaus restauravimo dirbtuvėms.

Tačiau restauracijai ir rekonstrukcijai išleidus apie 150 000 USD, darbus dėl lėšų trūkumo teko nutraukti. Bendraminčių, kurie padėtų įgyvendinti Boeing 747 kapitono svajonę, nepavyko surasti nei JAV, nei Lietuvoje...