STASYS GIRĖNAS (Stanislovas Girčius-Girskis-Girch)
Stasys Girėnas apie save rašė nesipuikuodamas: Pažvelgęs atgal, randu nedaug ką įdomaus, nepaprasto. Stilius paprastas, tačiau rašysena daili. Nors jis buvo daugiau nei dvejais metais už Darių vyresnis, ir pirmus skrydžius, sugrįžęs iš savanoriškos tarnybos Lietuvoje į JAV, S. Darius atliko jo lėktuvu, S. Girėnas pripažino jį lyderiu. Nuo tada, kai sutarė kartu skristi į Lietuvą, vadino jį Kapitonu.
Jie viskuo buvo labai skirtingi. S. Girėnas, šešioliktas vaikas šeimoje, gimė paskutinis – 1893 m. spalio 4 d. Vytogalos kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Raseinių apskrityje. Dūminėje pirkioje užaugo tik Barbora, Jonas, Petras ir Stanislovas (Stasiukas). Iš dvylikos mirusių keturių nespėta net pakrikštyti. Tėvai – Juozas Girskis ir Marcelė Martinkutė – ūkininkavo 15 ha ūkyje, bet vertėsi sunkiai.
Mokyklos Stasiukas nelankė, nes jos arti ir nebuvo. Kai 1904 m. mirė tėvas, o 1908 m. ir motina, keliauti Amerikon, kur jau gyveno vyriausias brolis ir dvi pusseserės, susiruošė ir abu jaunėliai. Į Čikagą Stasys atvyko eidamas septynioliktus metus. Įsidarbino spaustuvėje už 5 dolerius per savaitę. Trejus metus mokėsi pradžios mokykloje. Kai perprato spausdinimo mašiną, įsigudrino uždirbti daugiau, nei gaudavo kiti, – jo atlyginimas pakilo iki 50 dolerių. Buvo ne tik sumanus, bet ir taupus bei tvarkingas. Šios savybės padėjo jam savarankiškai prasigyventi.
Bėgant laikui išryškėjo Stasio gabumai mechanikai ir verslui. Pirmoji transporto priemonė, kurią įsigijo, buvo dviratis, paskui – motociklas, dar vėliau – 12 vietų motorinis laivelis – puiki priemonė plukdyti pramogautojus Mičigano ežere. Labai domėjosi varikliais, mėgo pats juos remontuoti ir net tobulinti. Sparčiai tobulėjant aviacijai, ėmė lankytis aerodromuose.
Ieškodamas galimybės arčiau prisišlieti prie aviacijos, 1917 m. savanoriu stojo į kariuomenę. Tikėjosi tapti lakūnu. Labai pasipiktino, kai jo nepriėmė dėl sveikatos! Tuomet šiek tiek pasikeitė pavardę į Girch ir įstojo kariuomenėn gretimoje Misūrio valstijoje. Po pirminio apmokymo buvo paskirtas į 136-ąją oro eskadrilę lėktuvus aptarnaujančiu kareiviu.
Pasižymėjo kaip darbštus, pavyzdingo elgesio mechanikas. Jo prižiūrimi ir suremontuoti varikliai veikė be priekaištų. Prasimušti į pilotus nespėjo, bet ne kartą buvo paskraidintas. Ištarnavęs aviacijos dalinyje, kuris stovėjo Pietų Teksase, 17 mėnesių ir 20 dienų, Stanley Girch iš kariuomenės buvo paleistas.
Nuotr. iš Gyčio Ramoškos asmeninio archyvo
Stasys (kol kas dar Girskis) ant savo motociklo
1924 m. pradėjo mokytis skraidyti ir kartu su švedu E. Larsonu nusipirko trivietį sportinį lėktuvą. Dėl E. Larsono klaidos lėktuvui patekus į suktuką, buvo sunkiai sužeistas, kelias dienas išgulėjo be sąmonės. Ligoninėje praleido devynias savaites, dar tris mėnesius vaikščiojo su ramentais.
Visiškai išgijo tik po pusantrų metų, bet skraidyti neišsižadėjo – trise nusipirko lėktuvą Jenny, o netrukus ir WACO 9, bet jau vienas pats asmeniškai sau. Skraidė apgalvotai, be klaidų. Apie ką svajojo tarp skrydžių – niekam nepasakojo, tik įdėmiai sekė transatlantinius įvykius.
WACO 9 gavo paskraidyti ir į JAV grįžęs S. Darius. Dar vėliau, primokėjęs kelias šimtines dolerių, jį išmainė į PARKS, kuris tiko akrobatiniam skraidymui. Su juo ne tik pats skraidė, bet ir mokė kitus. Išmokęs akrobatinių figūrų nuo 1929 m., progai pasitaikius, demonstruodavo jas aviacijos piknikuose, o dar po dvejų metų įgijo transporto piloto liudijimą su teise vežioti keleivius ir prekes.
Manyti, kad Stasys buvo eilinis, – vienas iš daugelio į Ameriką atvykusių lietuvių, būtų didelė klaida. Jis buvo ypatingas jau vien tuo, kad nenumirė kartu su kitais dvylika brolių ir seserų. Atvykęs į Čikagą labai greitai prakuto be jokios pagalbos iš šalies. 1921 m. su Amerikos lietuviais įsteigė taksi automobilių bendrovę Hub Cab Co, kaip patikimas vyras buvo išrinktas bendrovės kasininku. Pirmas iš Čikagos lietuvių įsigijo lėktuvą, kurį vis keitė į geresnį.
Palyginti su dūmine pirkia, kurioje gimė, Stasys iškilo į neregėtas aukštumas, tačiau tikru amerikonu netapo, neįsigijo prabangaus namo ir nesusižavėjo amerikietiško gyvenimo išviršine gerove. Kaip ir kiekvieną stiprią asmenybę, jį viliojo tikslai ties horizontu. Išmokęs skraidyti, nenustygo vietoje, kol užėmė deramą vietą tarp aviacijos pakerėtų entuziastų.
1932 m. pavasarį S. Darius pasiūlė Stasiui drauge pirkti lėktuvą ir skristi per Atlantą. Nors iš prigimties būdamas atsargus, nepatiklus ir linkęs visur, kur įmanoma, apsidrausti, suprato, kad transatlantinę svajonę gali įgyvendinti tik su S. Dariumi, todėl, kelias dienas pasvarstęs ir pasitaręs su broliais, sutiko.
Kai atėjo laikas garsinti būsimą skrydį, Petrui Jurgėlai pasiūlius ir S. Dariui pritarus, Stasys sutiko trečią kartą pakeisti pavardę ir tapo Stasiu Girėnu (sekdami juo broliai taip pat tapo Girėnais).