KAIP PAMINĖSIME DARIAUS IR GIRĖNO 90-ĄSIAS SKRYDŽIO METINES?

Dariaus ir Girėno 90-ąsias skrydžio metines, kaip ir iki tol buvusius jubiliejus, minėsime iškilmingai – visaip kartosime tuos pačius žinomus faktus.

Bet ar galima pasakyti ką nors naujo, kai ir prieš aštuonis dešimtmečius žinojome ne viską?

Galima.

Ramiojo vandenyno salų gyventojai nepaliko jokios informacijos iš kur ir kaip jie atsirado 165 000 000 km² vandens platybėse. Yra visokių spėliojimų. Norvegų archeologas Turas Hejerdalas su draugais iš meldų pasistatė plaustą Kon Tikiu ir atplaukė į salas. Jis nesako, kad vietiniai TAIP atsirado. Jis sako, kad jie taip GALĖJO atsirasti.

Lituanicos skrydis ir paslaptis nuo mūsų vis tolsta. Toldami įvykiai ir daiktai mažėja. Nemažėja tik Dariaus ir Girėno reikšmė kiekvienam iš mūsų ir Lietuvai, nes jokia tauta negali išlikti be savo didvyrių. Jei jų trūksta – jie sugalvojami. Mums nieko išsigalvoti nereikia – mes turime Darių ir Girėną. Todėl privalome apie didvyrius žinoti viską, saugoti ir puoselėti jų atminimą, semtis iš jų pasiaukojimo ir stiprybės.

Apie Dariaus ir Girėno pasiruošimą skrydžiui žinome, deja, ne viską – ką jie išgyveno ir jautė, kai, paaukoję visą savo turtą, trūkstamas lėšas turėjo surinkti iš Amerikos lietuvių? Kodėl Lietuva neprisidėjo nei vienu centu?

Tinkamo momento startui jie laukė kartu su Viliu Postu, norėjusiu dar kartą „apsukti“ žemės rutulį ir italų generolu Frančesku de Pinedo, kuris ruošėsi skristi į Bagdadą ir pagerinti pasaulio nuotolio rekordą. Jų visų lėktuvai stovėjo tame pačiame angare Nr. 7. Deja, kai kurie išeivijos lietuviai savo pilotus badė špygomis ir apkalbomis – kodėl neskrenda, ko laukia, gal su mūsų pinigais bėgs į Meksiką?

Labai mažai žinome apie patį skrydį. Galime tik spėlioti, kodėl naktį, atsimušę į audros frontą, po 37 val. 11 min. sekinančio skrydžio, jie nusprendė ieškoti vietos nusileisti. Kodėl negrįžo į apšviestą Berlyno aerodromą?

Kad Dariaus ir Girėno žygis netaptų tik legenda ar visai neišnyktų laike, Lituanicos institutas išsikėlė užduoti pereiti visas jų STACIJAS, kad įstengtumėme geriau juos suprasti, daugiau sužinoti, surinkti naujos medžiagos ir Jums papasakoti.

1-asis etapas – nupirkti Bellancą (dvi dar yra skraidančios, trys – menamos).
2-asis etapas – paruošti lėktuvą transatlantiniam skrydžiui.
3-asis etapas – pakilti Š. Amerikos žemyne, perskristi Atlantą ir nusileisti Kaune – Dariaus ir Girėno aerodrome.

Institutas ketina parašyti knygą su nauja medžiaga ir požiūriu TAI KODĖL JIE ŽUVO? (I dalis KAS Į JUOS ŠAUDĖ?, II dalis KITI ĮVYKIAI IR FAKTAI). Po skrydžio – istorinę epopėją AVIACIJOS AUKSO AMŽIUS su senųjų aviatorių istorijomis ir nauja Lituanicos 2023 skrydžio medžiaga.

Tai Dariaus svajonė – tokią knygą jis ketino parašyti lietuvių/anglų kalbomis, po to kai, grįždamas atgal į Niujorką, dar kartą perskris Atlantą.

Gintaras Šiurkus
VšĮ Lituanicos institutas vadovas